|
786
Į
V A D A S
Hazratas
Khavadža Muin Uddin Hasan Čišti (530-627 AH/1135-1229 m.) yra žymiausias
sufijų šventasis, priklausantis Indo-Pakistano ir Bangladešo
Čišti ordinui. Jis buvo dvasinis Hazrato Khavadža
Usman Haruni įpėdinis, su pasišventimu ir atsidavimu
patarnavęs savo mokytojui daugiau kaip dvidešimt dvejus metus.
Savo
išvykose ir kelionėse jis pabuvojo daugelyje šalių ir miestų.
Nukreiptas Šv. Pranašo Muhamedo jis atvyko į Indiją ir
apsistojo Adžmeryje, kuriame visą likusį savo gyvenimą pašventė tarnavimui žmonėms.
Jo susirūpinimas pažemintaisiais, vargšais ir
bejėgiais užtarnavo jam Gharib Navaz titulą (verčiamą kaip Vargšų Užtarėjas), kuriuo
į jį žmonės kreipėsi. Khavadžos Gharibo Navazo mokymas, jo pamokslai ir
posakiai, dialogai ir diskursai tarnauja kaip kelrodžiai ženklai vedantys
link žmogiškos laimės.
Jo
šventas kapas Adžmeryje (Radžastanas, Indija) yra
kaip švyturys, sutraukiantis minias skirtingų tikėjimų
žmonių iš įvairių šalių, priklausančių įvairioms
kastoms ir išpažįstančių skirtingas tiesas. Šis šventas
kapas yra jų dėmesio ir meilės centras.
Khavadža
Muin Uddin Hasan Čišti buvo labai išsilavinęs žmogus. Jo
knyga Anis-al-Arwah, kurioje jis pateikė savo dvasinio vadovo
ir mokytojo Khavadžos Usman Haruni diskursus, buvo išspausdinta kaip
jo Divan- poezijos ir laiškų (maktubat)
knyga.
Kitos jo knygos Kashf-al Asrar, Risala Mawdžudia,
Afak-o-Anfas ir Gandž-al-Asrar nebuvo iki šiol
spausdintos.
Gandž-al-Asrar
jis
parašė Khavadžos Usman Haruni paliepimu. Šis kūrinys buvo parašytas kaip dvasinis vadovas Sultonui Šamsuddinui Iltutmišui
(1211-1236 m.). Knyga yra paremta Korano nuostatomis, Šv. Pranašo
Muhamedo mokymu ir posakiais. Ji taip pat savyje talpina ištraukas ir išaiškinimus
kai kurių didžiųių sufijų šventųjų
posakių, aforizmų ir pamokymų.
Khavadža
Muin Uddin Hasan Čišti taip rašo apie aplinkybes, kuriomis buvo
parašyta Gandž-ul-Asrar: Galiausiai, po ilgos kelionės, Allaho malonės dėka, 611 A.H. malonės metų Dhul-Hidžah mėnesį (1215 m. balandžio mėn. 2 d.) Hazratas Khavadža Usman Haruni pasiekė Deli. Tiesos siekiantis Sultonas Šamsuddinas Iltutmišas, trokštantis parodyti savo pagarbą ir nuolankumą, atėjo pas Khavadžą Usman Haruni 2 dieną Dhul-Hidžah, 611 A.H.
Jį
sutikęs, Sultonas jo Šventenybei tarė: Garbė Allahui,
Kuris suteikė tau gyvybę, Kuris vedė tave ir Kuris išvedė
tave iš tamsos į šviesą, į tiesos ir teisingumo kelią,
ir Kuris nukreipė tave link aukštesnio dieviškos įžvalgos
tikslo, būk malonus ir supažindink mane su dieviška paslaptimi ir,
prašau, sutik priimti mane kaip vieną iš tavo nuolankių
mokinių, ir tokiu būdu apmokyk mane mistinio gyvenimo būdo.
Aš atėjau pas tave su nuoširdžia ir jautria širdimi, pilna
vilties. Jo Šventenybė Hazratas Khavadža Usman Haruni atrodo
buvo labai nustebintas ir priėmė Sultoną
kaip nuoširdų tiesos ieškotoją ir visais atžvilgiais
tinkamą, suteikdamas jam garbę būti vienu iš jo dvasinių
mokinių ir įteikdamas jam mokinystės ženklą, kepurę.
Hazratas
Khavadža Usman Haruni pavedė man parašyti knygą apie
misticizmą, paremtą Koranu, Šv. Pranašo Mohamedo mokymu ir
didžių sufijų šventųjų pasisakymais, kuri tarnautų
kaip vadovas Sultonui Šamsuddinui Iltutmišui taip, kad jis pasišvęstų
Allaho meilei ir priimtų vien tik dievišką meilę. Tokiu
būdu, knygos įkvėptas, jis apvalytų
savo vidinę savastį ir, atiduodamas save bei ištirpdęs savo
savastį
mintyse apie Allahą, galėtų pasiekti aukštesnį tobulumą ir įgauti
vis daugiau ir daugiau dvasinių galių.
Sutinkamai
su mano pir-o-miuršido Hazrato Khavadžos Usman Haruni pavedimu, nuolankus autorius pradėjo rašyti šią knygą. Aš
padalinau knygą į dvidešimt penkias dalis. Aš pavadinau knygą
Gandž-ul-Asrar. Pabaigęs knygą, aš pasiunčiau
ją Sultonui Šamsuddinui Iltutmišui. Kurį laiką
jis buvo giliai įsitraukęs į šios
knygos studijas. Atsitiko taip, kad Allaho malonei veikiant, Sultonas,
gerai įsisavinęs knygą, pasiekė dvasinę palaimą.
Jis taipogi įgavo dvasinių galių ir atitinkamai tapo vienu iš
Allaho šventųjų. Khavadžos Muinuddin Hasan Čišti raštai, spausdinti ir nespausdinti, jo rašiniai, Maktubat (laiškai) ir diskursai yra šios knygos šaltiniai.
|
