786

Pristatome vieno žymiausių sufizmo (islamiškojo misticizmo) šventųjų 
Hazrato Khavadža Muin Uddin Hasan Čišti raštų ir pasisakymų knygą 

"
Khavadža Muin Uddin Hasan Čišti Meditacijos"

Šią knygą sudarė ir išvertė į anglų kalbą sufijų Gudri Šach Ordino vadovas
Hazratas Zahurul Hasan Šarib (1914-1996). 

 


Z.H. Šarib,
Gudri Šach Baba IV


Khavadža Muin Uddin Hasan Čišti  

Meditacijos

 

Į V A D A S  


Hazratas Khavadža Muin Uddin Hasan Čišti (530-627 AH/1135-1229 m.) yra žymiausias sufijų šventasis, priklausantis Indo-Pakistano ir Bangladešo Čišti ordinui. Jis buvo dvasinis  Hazrato Khavadža Usman Haruni įpėdinis, su pasišventimu ir atsidavimu patarnavęs savo mokytojui daugiau kaip dvidešimt dvejus metus.

Savo išvykose ir kelionėse jis pabuvojo daugelyje šalių ir miestų. Nukreiptas Šv. Pranašo Muhamedo jis atvyko į Indiją ir apsistojo Adžmeryje, kuriame visą likusį savo gyvenimą pašventė tarnavimui žmonėms.

Jo susirūpinimas pažemintaisiais, vargšais ir bejėgiais užtarnavo jam “Gharib Navaz” titulą (verčiamą kaip “Vargšų Užtarėjas”), kuriuo į jį žmonės kreipėsi. Khavadžos Gharibo Navazo mokymas, jo pamokslai ir posakiai, dialogai ir diskursai tarnauja kaip kelrodžiai ženklai vedantys link žmogiškos laimės.

Jo šventas kapas Adžmeryje (Radžastanas, Indija) yra kaip švyturys, sutraukiantis minias skirtingų tikėjimų žmonių iš įvairių šalių, priklausančių įvairioms kastoms ir išpažįstančių skirtingas tiesas. Šis šventas kapas yra jų dėmesio ir meilės centras.

Khavadža Muin Uddin Hasan Čišti buvo labai išsilavinęs žmogus. Jo knyga “Anis-al-Arwah”, kurioje jis pateikė savo dvasinio vadovo ir mokytojo Khavadžos Usman Haruni diskursus, buvo išspausdinta kaip jo “Divan”- poezijos ir laiškų (maktubat) knyga.

Kitos jo knygos – “Kashf-al Asrar”, “Risala Mawdžudia”, “Afak-o-Anfas” ir “Gandž-al-Asrar” nebuvo iki šiol spausdintos.

“Gandž-al-Asrar” jis parašė Khavadžos Usman Haruni paliepimu. Šis kūrinys buvo parašytas kaip dvasinis vadovas Sultonui Šamsuddinui Iltutmišui (1211-1236 m.). Knyga yra paremta Korano nuostatomis, Šv. Pranašo Muhamedo mokymu ir posakiais. Ji taip pat savyje talpina ištraukas ir išaiškinimus kai kurių didžiųių sufijų šventųjų posakių, aforizmų ir pamokymų.

Khavadža Muin Uddin Hasan Čišti taip rašo apie aplinkybes, kuriomis buvo parašyta “Gandž-ul-Asrar”:

“Galiausiai, po ilgos kelionės, Allaho malonės dėka, 611 A.H. malonės metų Dhul-Hidžah mėnesį (1215 m. balandžio mėn. 2 d.) Hazratas Khavadža Usman Haruni pasiekė Deli. Tiesos siekiantis Sultonas Šamsuddinas Iltutmišas, trokštantis parodyti savo pagarbą ir nuolankumą, atėjo pas Khavadžą Usman Haruni 2 dieną Dhul-Hidžah, 611 A.H.

‘Jį sutikęs, Sultonas jo Šventenybei tarė: “Garbė Allahui, Kuris suteikė tau gyvybę, Kuris vedė tave ir Kuris išvedė tave iš tamsos į šviesą, į tiesos ir teisingumo kelią, ir Kuris nukreipė tave link aukštesnio dieviškos įžvalgos tikslo, būk malonus ir supažindink mane su dieviška paslaptimi ir, prašau, sutik priimti mane kaip vieną iš tavo nuolankių mokinių, ir tokiu būdu apmokyk mane mistinio gyvenimo būdo. Aš atėjau pas tave su nuoširdžia ir jautria širdimi, pilna vilties.” Jo Šventenybė Hazratas Khavadža Usman Haruni atrodo buvo labai nustebintas ir priėmė Sultoną  kaip nuoširdų tiesos ieškotoją ir visais atžvilgiais tinkamą, suteikdamas jam garbę būti vienu iš jo dvasinių mokinių ir įteikdamas jam mokinystės ženklą, kepurę. 

Hazratas Khavadža Usman Haruni pavedė man parašyti knygą apie misticizmą, paremtą Koranu, Šv. Pranašo Mohamedo mokymu ir didžių sufijų šventųjų pasisakymais, kuri tarnautų kaip vadovas Sultonui Šamsuddinui Iltutmišui taip, kad jis pasišvęstų Allaho meilei ir priimtų vien tik dievišką meilę. Tokiu būdu, knygos įkvėptas, jis apvalytų savo vidinę savastį ir, atiduodamas save bei ištirpdęs savo savastį mintyse apie Allahą, galėtų pasiekti aukštesnį tobulumą ir įgauti vis daugiau ir daugiau dvasinių galių. 

Sutinkamai su mano pir-o-miuršido Hazrato Khavadžos Usman Haruni pavedimu, nuolankus autorius pradėjo rašyti šią knygą. Aš padalinau knygą į dvidešimt penkias dalis. Aš pavadinau knygą ‘Gandž-ul-Asrar’. Pabaigęs knygą, aš pasiunčiau  ją Sultonui Šamsuddinui Iltutmišui. Kurį laiką jis buvo giliai įsitraukęs į šios knygos studijas. Atsitiko taip, kad Allaho malonei veikiant, Sultonas, gerai įsisavinęs knygą, pasiekė dvasinę palaimą. Jis taipogi įgavo dvasinių galių ir atitinkamai tapo vienu iš Allaho šventųjų.’ 


Khavadžos Muinuddin Hasan Čišti raštai, spausdinti ir nespausdinti, jo rašiniai, Maktubat (laiškai) ir diskursai yra šios knygos šaltiniai.

  Toliau >>pagr. pusl.

Kitos knygos >>

Copyright © 2001   Webmaster    All rights reserved