‘Išk – Meilė. Yra šie Meilės laipsniai: prisirišimas, draugystė, meilė. Tačiau viską pranoksta “Išk” (dvasinė meilė). 

Bekhudi – Ekstazė. Jeigu meilės stotelėje žmogus nebesuvokia savo atskirumo, tada jis yra Bekhudi būsenoje. 

Fana fil Mehbuub – Ištirpimas Mylimąjame. Jei mylintysis pamiršta save ir mato vien tik Draugą, ši būsena vadinama Fana fil Mehbuub. 

Tauhid – Vienovė. Tauhid stotelėje nėra nieko daugiau - tik Vienas. Viskas apsireiškia kaip Viena, tarsi skirtingi Vieno aspektai. Suvokti visą kaip Vieną, matyti kaip Vieną ir visus įvykius suprasti kaip Vieną, tai yra Vienovė. 

Mušahada – Vizija. Realybės uždangos tarp Dievo ir Jo tarnų atsiranda dėl neatidumo. Jei tarnas, būdamas nuoširdus, pilnas tikėjimo ir tyras, atsižada pasaulio malonumų ir pasišvenčia Tiesai, tada uždangos, skiriančios tarną ir Dievą praskleidžiamos, o tyroje širdyje pradeda šlovingai skleistis Tiesa. 

Zuhd-o-Vara – Atsižadėjimas ir Nuosaikumas. Nuosaikumo siekiama, kad užtarnauti Aukščiausiojo Dievo meilę. Per atsižadėjimą ir nuosaikumą protas ir širdis apvalomi nuo pasaulio dulkių ir nešvarumų. 

‘Irfan – Žinojimas. Žinojimas yra misticizmo dvasia per kurią tampa žinoma visa, kas egzistuoja realybėje. Kai žmogus pažįsta save, jis supranta Tiesos esmę. 

Suluk – Ėjimas Keliu. Suluk reiškia nepriekaištingą ėjimą vidiniu keliu. Tarp Sufijų šventųjų Sulukas savo Tiesos ieškojimuose aistringai mena Dievą. 

Yaksui – Koncentracija. Yaksui reiškia visų minčių, veiksmų, nestabilumo ir pajautimo suvedimas į vieną tašką. Tam, kad pasiekti yaksui, būtina atsiriboti nuo žmonių, galvojančių kitaip. Meilė įgalina lengvai pasiekti aukščiausią koncentracijos tašką. 

Ruh – Siela. Siela yra amžinojo pasaulio substancija, palaikanti tai kas sukurta. Todėl sunku suprasti jos galią. Ji yra stebuklų, apreiškimų ir antgamtinių reiškinių priežastis ir per ją palaikomas pasaulis. Ji veikia kiekviename atome. 

Dil – Širdis. Širdis yra vieta, kurioje apsireiškia Dievo vardas. Nuo jos priklauso pusiausvyra tarp kūno funkcijų ir sielos. Ji yra tarpininkas tarp kūno ir sielos, dėl jos galimas jų tobulumas. Arifų Imperatorius, Hazratas Khawadža Moin-Ud-Din Hasan Čišti Adžmeri sako: “Tikroji širdis yra nei toli nei arti. Nėra lengva atrasti šią tikrąją širdį. Tai žino tie, kurie artimi Dievui. Tobulo tikinčiojo širdis iš tiesų yra Dievo sostas. Tai vieta, kurioje Švenčiausias Viešpats atskleidžia Save. Tai veidrodis, kuriame Jis nenutrūkstamai apsireiškia.” (Israr Ul Wasalin, sudarytojas Ahmed Akhtar). 

Yaqeen – Tikrumas (pasitikėjimas). Hazratas Khawadža Gharib Nawaz sako: “Tikrumas yra šviesa, kuri apšviečia žmogų ir kurios pagalba jis susivienija su mylinčiaisiais ir pamaldžiaisiais” (Dalil Ul ‘Arifin). Yra keletas tikrumo rūšių: tikrumas dėl matymo, dėl Tiesos, dėl paties tikrumo, tačiau tobulas tikrumas nesusijęs su samprotavimu. 

Fana, Baka – Ištirpimas, Buvimas Dieve. Fana reiškia daiktų nebuvimą (dingimą), o Baka – buvimą šalia Aukščiausiojo Dievo. Lai praeinantys dalykai praeina. Gyvenk tuo, kas yra Amžina. 

Tadžiali – Švytėjimas. Pažodžiui tadžiali reiškia save apreiškiančią šviesą. Vidine prasme - tai iš žmogiškų kokybių debesų kylanti saulė. Tadžiali šviesa švyti skirtingomis spalvomis: balta, žalia, geltonai rožine ir t.t.  

Mazhab – Religija. Hazratas Gharib Nawaz Adžmeri sako: “Tikroji religija yra paklusnumas Miuršidui. Vidinis paklusnumas Miuršidui yra kelias, kuriuo veda Dievas. O mano mielas! religija buvo pasirinkta, nes ji veda siekiantįjį į jo tikslą. Pradinėse stadijose geriausia religija siekiančiajam yra nustoti garbinti savo įpročius, nes savų įpročių išpažinimas yra tolimas nuo tikros religijos. Tik tuo atveju jei religija veda žmogų į Dievą, tai yra tikras tikėjimas, bet jei ji neduoda nieko daugiau, o tik nukreipia – tai Dievo niekinimas” (Gandž-ul-Asrar). 

Tark aur Tadžrid – Atsižadėjimas ir laikymasis nuošaliai. Hazratas Khawadža Gharib Nawaz Adžmeri sako: “Žmogus turi atsižadėti aistrų ir troškimų. Tas, kuris tai padarė, pasiekė savo tikslą. Tadžrid reiškia laikytis nuošaliai nuo žmonių, net ir būnant jų draugijoje.” 

Khulus-e-Niyat – Motyvo skaidrumas.  Skaidrus motyvas yra tas, kuris remiasi Tiesa. 

Sama – Muzikinis renginys (ritualas). Sama atliekama ne pramogai. Tai Allaho paslaptis. Khawadžos Gharib Nawaz Miuršidas, Hazratas Khawadža Usman Haruni Čišti sakė, kad Sama yra viena iš Dievo paslapčių. Sama metu, priklausomai nuo klausytojo būsenos, tarp jo ir Dievo gali išnykti visos uždangos. Panašiai kaip kūnas maitinamas grūdais, vaisiais ir daržovėmis, taip ir siela minta maloniais kvapais, vaizdais ir nuostabiu garsu. 

Sabr – Kantrybė. Ji reiškia nesibodėti nemalonumais ir sunkumais, siunčiamais Draugo, bet priimti juos džiugiai, prisimenant, kad jie siunčiami Mylimojo. 

Raza-o-Taslym – Pritarimas ir priėmimas. Tai reiškia būti patenkintu viskuo, kas beateitų iš Draugo. 

Tazkiya-e-Nafs – Ego apvalymas. Atriboti savąjį ego nuo žmogiškų atributų yra šventasis karas prieš save. Pradedančiam ego apvalymas reiškia neleisti sau daryti blogų poelgių ir skaičiuoti visus suklupimus. Pažengusiam žmogui tai reiškia saugoti save nuo gyvuliškų savybių: pavydo, šykštumo, pykčio, nepasitenkinimo, veidmainiavimo ir apgaulės. Pažengusiam ego apvalymas reiškia visą savo dėmesį skirti ryšiui su Dievu. 

Sakhawat – Dosnumas. Visa ką žmogus turi, panaudoti kitų labui. 

Kuana’at – Pasitenkinimas. Pasitenkinti viskuo kas ateina.

Murakba – Dieviška kontempliacija. Tikrasis troškimas būti su Dievu, atsiribojant nuo viso kito, atsiranda dėl murakba. Dažniausias meditacijos būdas yra palenkti galvą ir koncentruoti savo dėmesį į širdį. 

Be Hama – Vien tik Dievas. Tai stadija, kurioje Arifas visame kas sukurta mato vien tik Vieną Kūrėją. 

Ba Hama – Dievas visame. Tai stadija, kurioje Arifas viską mato Viename. 

Bay’at – Iniciacija. Tai kaip vergui būti parduotam į Pir-o-Miuršido rankas. 

Mohabbat-e-Muršid – Meilė Miuršidui. Tai reiškia, kad meilė Miuršidui iškyla aukščiau visko. Nei kūnas, nei protas, nei turtas nėra brangesni už jį. 

Iradat va Akidat – Tikslas ir Tikėjimas. Visa kas išgirsta iš Miuršido, mokinys supranta kaip naudinga sau ir laikosi to neabejodamas. 

Tawadžoh – Koncentracija. Sufijų šnekoje tai reiškia visa savo galia atsigręžti į Dievą. Galutinis koncentracijos į Miuršidą rezultatas – tapimas panašiu į jį. 

Barzakh – Pertvara. Barzakh yra tai, kas skiria du objektus. Pranašas dėl jo misijos yra Barzakh tarp Kūrėjo ir sukurto pasaulio. 

Pakizgi – Skaistumas. Skaistumas sukelia norą nusiplauti nešvarumus. Išorinė švara – tai kūno apvalymas nuo purvo. Vidinis švarumas – tai proto, širdies ir sielos saugojimas nuo teršalų. Minties ir kalbos švara reiškia nekalbėti ir negalvoti nieko blogo apie kitus, bei laikyti save mažiausiu iš visų. Apsivalymas yra pilnas kai kūnas, mintys, širdis ir siela tampa švariais ir žmogus myli visus tik dėl Dievo. 

Zikr – Prisiminimas. Kaip buvo minėta, zikro kartojimo rezultatas yra prisiminimas ir Dievo realizacija. Aukščiausias Dievas sako: “Prisimink Mane ir Aš prisiminsiu tave.” (II:152). 

Nisbat – Susitapatinimas. Terminu Nisbat sufijai vadina tikrą (tobulą) ryšį, jungiantį žmogų su kitu žmogumi ar reiškiniu. Jis dažnai siejamas su tam tikro šventojo vardu ar tam tikra kokybe, pavyzdžiui Nisbat Uways (susitapatinimas su Uways) arba Nisbat Išk (susitapatinimas su Meile). 

Barkat-e-Tasawuuf – Misticizmo palaima. Šiuo pasakoma, kad sufijai, priklausantys skirtingoms religijoms ir išpažįstantys skirtingus tikėjimus, yra stiprūs vienybėje, kaip rožančiaus karoliukai. Sufijų brolijoje nėra pavydo. Nežiūrint priklausomybės tam tikrai klasei ar sektai, vienas kitą jie laiko gerais žmonėmis. Kiekvieno tikslas pasiekti Vieną Dievą. 

Ibadat – Praktika. Praktikuojant Zikrą (prisiminimą), Fikrą (kontempliaciją), ritualinę maldą ar garbinimą, reikia jaustis taip, lyg žiūrėtum į Dievą. Jei tai nepavyksta, tada reikia prisiminti, kad Dievas visą laiką stebi mus.

Toliau >>

  1   2   3   4   5   6   apie autorių