-6-

Išminties žodžiai 

Imamas ul Auliya Hazrat Ali sakė: 

1. Zuhad – Susilaikymas. Geriausias susilaikymas yra slėpti savo susilaikymą.

2. Dil - Širdis. Širdį apima depresija tokiu pat būdu, kaip kūną tingumas. Pasirink tokį kelią, kad jausmai širdžiai ir kūnui išliktų gyvybės šaltiniu.

3. Sael – Elgeta.  Elgeta yra Dievo žinios nešėjas. Kas jam nieko nedavė, nieko nedavė Dievui; kas jam ką nors davė, davė Dievui.

4. Do Bhukey – Du Alkani Žmonės. Yra dviejų rūšių alkani žmonės, kurie niekada nebus pasotinti: siekiantieji žinių ir besivaikantieji pasaulio gėrybių.

5. Kana'at – Pasitenkinimas. Tai turtas, neturintis pabaigos.


Hazratas Imam Džia’far Sadik sakė:

1. Tas, kuris kovoja su savo ego dėl savęs paties, įgyja antgamtines galias. O kovojantis su savo ego vardan Dievo, pasiekia Dievą. 

2. Tikrasis tikintysis yra tas, kuris yra sutapęs su savuoju Aš. Tas yra Arifas, kuris yra su Dievu. 

3. Aukščiausiojo Dievo pragaras ir rojus yra taip pat ir žemėje. Rojus yra baigtinis. Pragaras neturi pabaigos. Tai yra Rojus atiduoti visas savo pastangas Dievui. Pragaras yra galvoti, kad mano pastangos priklauso man. 


Hazratas Aves Karni sakė:

1. Pažinusiam Aukščiausiąjį Dievą, nebelieka paslapčių, nes jis pažįsta patį visažinantįjį Dievą. 

2. Ramybė slypi vienatvėje. Vienatve mes vadiname tokią būseną, kurioje yra vienovė. O vienovė yra tada, kai širdyje nebelieka minčių apie kitus. Tokiu būdu žmogus gali pasiekti tobulą ramybę. Galvojimas apie kitus nėra tikroji vienatvė.  

Hazratas Khawadža Hasan Basri sakė: 

1. Žmogui reikia žinių ir veikimo, paremtų nuoširdumu, tobulu pasitenkinimu ir kantrybe. Geriausiai kai šie trys  - žinios, veiksmas ir kantrybė eina drauge. 

2. Bloga draugija žmogų atskiria nuo gėrio. 

3. Tas, kuris nori būti pasitenkinusiu, turi būti abejingas sutvertiems dalykams. Jeigu jis pasirenka atsiribojimą nuo sutverto pasaulio, jis pasieks ramybę. Jei jis nugalės gyvuliškus norus, jis išsilaisvins. Jeigu jis laikosi toliau nuo blogio, pradės reikštis gėris. Jei jis bus kantrus, gaus amžiną palaiminimą. 

Hazratas Malik Dinar sakė: 

Toroje sakoma: Mes padarėme tave Mus mylinčiuoju, bet tu tokiu netapai. Mes tau sukūrėme muziką, bet tu nebuvai ekstazėje.


Bibi Rabiya Basri sakė:

1. Dėkok Dievui už sunkumus, nes kitaip neturėsi iš to naudos.

2. Aš meldžiuosi Aukščiausiąjam Dievui: O Dieve, atiduok man skirtą pasaulio gėrybių dalį savo priešams; o man skirtą kito pasaulio gėrybių dalį atiduok savo draugams. Man užtenka to, kad Tu esi.

3. O Dieve, jeigu aš garbinu Tave dėl pragaro baimės – sudegink mane pragare; o jei aš garbinu Tave trokšdama rojaus – neleisk mane į jį. Jeigu aš garbinu Tave tik dėl Tavęs – neuždrausk man matyti Tave.


Hazratas Bayazid Bistami sakė:

1. Tai tik pradžia, kai Arife pasireiškia Aukščiausios Tiesos kokybės.

2. Žinios be meilės yra bevertės.

3. Aukščiausias Dievas pažįsta savo šventųjų širdis. Tarp jų yra tokių, kurie negali nešti žinojimo naštos, todėl Jis juos užima malda ir garbinimu.

4. Aukščiausioji Tiesa apdovanoja Ją pažinusį žmogų trimis kokybėmis: pirmiausia upės didžiadvasiškumu, antra saulės maloningumu ir tečia – žemės dosnumu.

5. Aukščiausioji Tiesa despotiškai užvaldo žmogų. Jis priimamas tam, kad skirti jam išbandymus.

6. Gerų žmonių draugija yra geriau nei dorybės, o blogų žmonių draugija yra blogesnė už blogybes.

7. Savo praktikoje žmogus turi matyti Dievo malonę.

8. Tas yra Arifas, kurio negali pažeisti nei religija nei sekta, nes kiekvienas nešvarumas jo yra išgryninamas.

9. Žmonės klausė - kas yra dervišas. Jis atsakė: “To, kuris širdies lotose atrado turtus, gyvenimas prisipildys sunkumais; ir tas, kuris šiuose turtuose ras meilės brangakmenį, yra dervišas.”

10. Žmonės paklausė - kaip žmogus gali pasiekti Aukščiausiąjį Dievą. Jis atsakė: “Per vidinę mirtį.”

11. Žmonės paklausė: “Kaip tu pasiekei tai ką pasiekei?” Jis atsakė: “Po to, kai surinkau pasaulio nešulius, suveržiau pasitenkinimo grandine ir surišau nuoširdumo virve, tada mečiau į beviltiškumo upę.” 

Sayyed Attaifa Hazrat Džunaid sakė: 

1. Meilė yra tikėjimas Aukščiausiuoju Dievu. Meilė, slepianti savyje motyvą, nėra meilė, nes, pašalinus motyvą, tokia meilė taip pat išnyksta.

2. Eidamas meilės keliu, žmogus nepasieks Dievo, jei nepaaukos savo gyvenimo.

3. Žmonės paklausė, kas yra Tasawuuf? Jis atsakė: “Apvalykite savo širdis nuo pasaulio užkrato; netoleruokite pasaulietinių troškimų; sunaikinkite žmogiškas kokybes; nepasiduokite egoistinėm užgaidom; išlaikykite pastovumą dvasinėse kokybėse; tobulėkite tikrame žinojime; puoselėkite tai, kas veda į amžinybę; perspėkite kitus žmones; būkite garbingais savo dabartinėje padėtyje ir laikykitės Dievo Pranašo įstatymo (Šariato).”

4. Kažkas paklausė, kokia yra misticizmo esmė? Jis atsakė: “Būk atsargus, vartodamas šį žodį. Misticizmo ieškok matomuose ženkluose ir niekada neabejok jo esme.”

5. Sufijai yra žmonės taip panirę į Dievą, ir tik Dievas juos pažįsta.

6. Žmonės paklausė, kas sufijams yra blogiausia iš visų blogybių. Jis atsakė: “Šykštumas”.


Hazratas Abu Bakr Vasti sakė:

1. Tikram miuridui Miuršido tyla yra naudingesnė nei jo pamokymai.

2. Tas yra sufijus, kuris laikosi žodžio ir kurio širdis yra apšviesta Fikro.


Hazratas Džafar Džaldi sakė:

1. Sapne aš paklausiau Dievo Pranašą, kas yra misticizmas. Jis atsakė: “Tai būsena, kurioje pasimato Dieviškas Aš, išnykus žmogiškam aš.”

2. Misticizmas yra pirmoji paklusnumo dieviškumui pamoka, kurią patiria egoizmas, kad išsilaisvintų iš žmogiškos egzistencijos pančių ir paskui nepaliaujamai žvelgtų į Aukščiausiąją Tiesą. 

Šeichas Abul Hasan Karkani sakė: 

1. Atribojęs savo širdį nuo šio pasaulio ir pomirtinio gyvenimo, aš susijungiau su Aukščiausiuoju Dievu.

2. Žmogus su Aukščiausiuoju Dievu turi susijungti tokiame laipsnyje, kad žmogaus “aš” jų nebeskirtų. 

3. Kai matai save su Dievu, tai yra tikėjimas, kai matai Dievą su savimi, tai yra Fana (ištirpimas); kai matai Dievą, bet nematai savęs, tai yra Baka (pastovumas). 

Ghous-Ul-Azam Šeich Ul Sadat Hazratas Mohi-Ud-Din Abdul Kuadir Džilani sakė:

1. Fakyrui yra svarbu niekam nedaryti bloga ir nematyti žmonių turtų bei garbės, kad nepaaštrėtų jo egoistiniai troškimai. 

2. Pasitraukusiam iš pasaulio žmogui yra būtina švarinti savo ego, saugantis nuo pykčio ir nešventumo, vengti apkalbų, piktžodžiavimo ir melo, neeiti nuodėmių keliu. Arifui yra būtina pasiekti širdies švarumą. Jis turi išvalyti širdį nuo visų vidinių blogybių, tokių kaip, pyktis, žiaurumas, veidmainiavimas, nepasitenkinimas, pasididžiavimas ir išdidumas. Mylintiesiems svarbu išvalyti sielas, kad meilė bet kam kitam nei Dievas neįeitų į jas. Tokiu tyru būdu tegalima patirti Dievo grožį. 

Sultan-Ul-Hind Hazratas Khavadža Moin Uddin Hasan Čišti Adžmeri sakė: 

1. Arifas pasikliauja tik Dievu.

2. Tarp Tiesos ir mylinčiųjų Dievą nėra užsklandų.

3. Arifas yra kaip saulė: per jį visas pasaulis yra apšviečiamas.

4. Tik po to kai žmogus yra apmokomas Miuršido, jis gali pasiekti savo tikslą.

5. Arifas yra žmogus, kuriam nėra kito malonumo, vien tik prisiminti Draugą.

  1   2   3   4   5   6   apie autorių